Liaudis sako, kad nespręsk pagal knygą iš jos viršelio. Deja, taip ne visą laiką pasiseka susilaikyti. O Routine Wars sprendžia pagal knygą ne tik iš viršelio (aišku, ne visada), bet ir iš pirmųjų ir paskutiniųjų knygos sakinių.
Nuo pat 2013 m. Vilniaus knygų mugės lentynoje išgulėjusi H. Murakami knyga "Pernakt", pagaliau buvo paimta į rankas ir perskaityta. Romanas neįeina į rašytojo mega huge storumo kūrinių sąrašą - viso labo 167 psl. Keliais žodžiais "Pernakt" galima būtų apibūdinti kaip švelnų mindfuck, kur realybė susipina su televizoriaus ekrane rodomu realybės atspindžiu. Pasakojimo veiksmas - naktis, prasidedanti nuo 23:56 ir trunkanti iki 6:52 ryto.
Pirmasis ir paskutinysis sakinys daug nepasako, taigi reikėtų geriau patiems paėmus knygą į rankas susirasti random vietą, kuri gal labiau užkabintų, bet tebūnie tai bus savotiškas book review - the first and the last sentences.
"Mums prieš akis miestas". <...> "Dar yra laiko, iki ateis kita tamsa."
* * *
People are talking that you shouldn‘t judge a book by it‘s cover. Unfortunately, it is difficult to resist. And Routine Wars judge a book not olny by its cover (well, not always..) but by the first and the last sentences.
H. Murakami‘s novel „After dark“ does not belong to writer‘s mega thick
books list – it is only 167 pages. The whole book can be describe infew words: it is mild mindfuck, where reality is mixed with reality’s reflections showed in TV. Action takes place at night, it begins at 11:56 pm and ends at 6:52 am.
The first and the last sentences don’t reveal too much, so you should just find a random place in the book and see if it works for you, but from us you are getting first and the last sentences.
"Eyes mark the shape of the city." <...> "We still have time until the next dark comes."
peace & love,
P.O. + A.M.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą