Odės Čiurlioniui

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Vieniems žinomas kaipo dailininkas, kitiems - kaipo kompozitorius. Vienas dalykas aiškus ir nenuginčijamas, kad tai buvo unikali asmenybė palikusi lietuvių kultūros istorijoje neišdildomą pėdsaką.

Mūsų domė Čiurlioniui gyvuoja jau ilgą laiką, tačiau tik po filmo "Laiškai Sofijai" premjeros, kuri vyko rugpjūčio 30d., kilo idėja pagaliau jį apgyvendinti ir blog'e. O dabar, kai jau pradinis taškas padėtas, Čiurlionis čia pasirodys dar ne vieną ir ne du kartus.

Pačiai pradžiai, trumpai apie tam tikras "odes" šiam lietuvių menininkui. Yra begalės knygų iš kurių galima sužinoti tiek apie jo asmenybę, tiek apie jo kūrybą, dailę, muziką ir asmeninį gyvenimą. Mes nebandome pralenkti gerb. p. V. Landsbergio, itin nuosekliai išnaršiusio ir prikėlusio Čiurlionį į lietuvių žmonių gyvenimus, todėl nuoseklumo ir itin detalaus detalumo čia nepamatysite.

Taigi, kaip jau sakėme, knygų yra begalės, tačiau iš tos begalybės išskirsime tik 7, patekusias į mūsų rankas:

• Laiškai Sofijai. Pati pasakiškiausia knyga. Joje rasite 111 laiškų iš kurių 56 yra M. K. Čiurlionio laiškai žmonai Sofijai Kymantaitei. Knyga sudaryta kaipo dokumentinė, iš dalies ir memuarinė, M. K. Čiurlionio paskutiniųjų metų biografija. Būtent čia išryškėja Čiurlionio ne tik kaip dailininko ar muziko, bet ir rašytojo talentas. Tai patys gražiausi laiškai ir puikiausi laiškų rašymo pavyzdžiai. 

"Išnyksta erdvė, laikas, ir toks ilgesys apima, kaip jūra, kaip dangus didelis. Ir kalbamės tada, ir apkabinu ir glaudžiu mažutėlę mano vienintelę."

• M. K. Čiurlionis ir lietuvių muzikinės kultūros raida. Tai mokslinės konferencijos pranešimų, vykusių Vilniuje 2000 m. spalio 12 d., rinkinys. Nagrinėjama M. K. Čiurlionio muzika, jo kūryba modernistinio meno kontekste, avangardinio meno ištakos jo muzikoje ir t.t. Trumpai tariant, tai ne grožinės literatūros veikalas ir labiau skirtas tiems, kurie nori daugiau sužinoti apie Čiurlionio muziką, o ne asmeninį gyvenimą. 

• Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį. Knygą sudaro dvi dalys: menininkų, draugų, pažįstamų atsiminimai ir šeimos narių atsiminimai. Daug skirtingų atsiminimų, visi jie pakankamai subjektyvūs, nes, faktas, jog kiekvienas kitame žmoguje mato ne visada tą patį ką kitas mato. Šiuo metu mes šią knygą itin intensyviai skaitome ir apie ją dar sulauksite atskiro įrašo.

• J. Rūtenis. Čiurlionis. Beletrizuotas lietuvių rašytojo gyvenusio JAV apsakymas apie M. K. Čiurlionį. Taigi, jei kas susiruošite perskaityti šią knygą, nebūtinai tikėkite viskuo kas ten rašoma. Tačiau lengvam paskaitymui tai visai lengva ir įdomi knyga.

"Aš, matote, noriu daryti gera ir nežinau, kas yra gera, noriu eiti ir nežinau, kur"

• J. Čiurlionytė. Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį. Tai pačios jauniausios Čiurlionių šeimos mergaitės atsiminimai apie brolį Mikalojų. Kaip grįždavęs iš Lenkijos Kastukas eidavęs su broliais ir seserimis į Raigardo slėnį arba sėdėdavęs kambarėlyje ir intensyviai užrašinėdavęs naujus muzikos kūrinius. 

• M. K. Čiurlionis. Žodžio kūryba. Kad Čiurlionis buvo ir dailininkas ir kompozitorius, tai niekam nėra naujiena. Tačiau mažai kas žino apie jo literatūrinius sugebėjimus. Tiesa, lietuvių kalbos per geriausiai nemokėjo, laisviau kalbėdavo lenkų kalba, bet yra jo palikti ir keli literatūros kūriniai, kaip kad "Laiškai Devdorakėliui", kuriuos ir galite rasti šioje knygoje. Prie jų, dar begalė kitų jo mažyčių rašinėlių ir aforizmų. 

"Meilė - tai vieškelis į saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas"

• Žodžiai prieš saulėlydį. Mažytė knygutė, kurioje surašyti eilėraščio forma jo keli laiškai. Sutrumpinti ir paversti eilėraščiais, bet irgi, ne ką prastesni nei laiškai Sofijai. Ypač, jei tingite skaityti pilnus laiškus ir norite sutrumpintų variantų.

"Leisk man akis paslėpti/ tavo delnuose/ ir nematyti debesų,/ man nuo kaktos pakylančių".

• Paskutinė ir naujausia "odė" Čiurlioniui - R. Mullan filmas "Laiškai Sofijai", kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka M. K. Čiurlionio proanūkis pianistas Rokas Zubovas (super duper panašus į savo prosenelį, net gražu žiūrėti) ir Marija Korenkaitė . Vėlgi, kaip ir J. Rūtenio apsakymas, šis filmas nėra dokumentinis, yra su režisieriaus prigalvotomis keliomis išmonėmis, todėl neimkite visko už gryną pinigą. Bet nueikite pažiūrėti. 

Taigi, šiam kartui būtų viskas. Be abejo, galima būtų paminėti ir Čiurlionianą ir dar daug kitų veikalų apie Čiurlionį, tačiau kas per daug, tas nesveika. Labai jūsų,

peace & love,

P.O. + A.M.