A. De S. Egziuperi „O tuo tarpu prieš akis kilo regėjimas“.
Kalbu tiems, kas skaitė mano meilės, Vytauto Mačernio, „Vizijas“ (kas neskaitė, daug šansų, kad skaitė, bet nežino, kad skaitė) bei tiems, kurie vartė Antuano de Sent Egziuperi „Žemė Žmonių Planeta“. Abejuose kūriniuose pasakotojai atpasakoja iš niekur patirtus regėjimus. Kodėl egzistencialistai naudoja vizijas??
Žmogus per siluetus, per atmosferą, per jausmą sustimuliuoja viziją. Matydamas ją, egzistencinis personažas, žiūri į save, į savo suvizualizuotą jausmą iš šono, iliustruota idėja, tokia gyva ir ryškia skirta ne tiek personažui, kiek skaitytojui. Autorius iliustruoja, kaip priverčia personažą pažiūrėti į save, į savo mintis iš šono ir tokiu būdu veikėjas suformuluoja savo prioritetus bei vertybes, nusiramina, susivokia, atsako į egzistencinius klausimus.
peace & love,
P.O. + A.M.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą